Skautų Istorija

Skautai (angl. scout – „žvalgas”) – visuomeninė savanoriška vaikų ir jaunimo neformalaus ugdymo organizacija.

Vadovaudamiesi pradininko Roberto Baden-Powellio (1857–1941) išdėstytomis idėjomis, skautai siekia ugdyti savo narius dorais, kilnios dvasios, tvirto būdo, sveikais, sąmoningais žmonėmis ir naudingais piliečiais savo valstybei.

Skautų šūkis – "Dievui, Tėvynei, artimui”. 

Jūrų Skautų šūkis – "Dievui, Tėvynei, Jūrai ir artimui”.

Skautų pošūkis - "Budėk"

Pasaulyje skautų judėjimui priklauso daugiau nei 28 milijonai įvairaus amžiaus skautų ir skaučių iš 216 šalių bei regionų. Per visą skautijos istoriją judėjimui priklausė per 580 milijonų skautų.


Lietuvos jūrų skautai

Jūrų skautų Vėliava

1991-2001

1991 m. Įkurta „Žemaitijos skautų organizacija“.
1992 m. Klaipėdos skautai atsiskyrė nuo Lietuvos skautų sąjungos ir sukūrė katalikiškosios Europos skautų arba euroskautų (su centru Paryžiuje) Lietuvos padalinį.
1992 m. Lietuvos Nacionalinė Europos Skautų asociacija.
1992 m. Visagino skautų organizacija.
1995 m. Įvyksta skilimas ir iš buvusios didžiosios LSS atsiranda dvi skirtingos organizacijos- "Lietuvos skautų sąjunga" (LSS) ir Lietuvos skautija (LS)
1997 m. liepos 25 d. atkuriama Lietuvos skautų narystė Pasauliniame skautų judėjime – Lietuvos skautija tampa Pasaulinės skautų judėjimo organizacijos (WOSM) nare.
2001 m. Lietuvos jūrų skautija.

1923-1989

1923 m. Lietuvos skautų štabe įsteigiamas Skaučių skyrius.
1924 m. Lietuvos skautų asociacija įregistruojama Pasaulio skautų judėjimo organizacijoje (WOSM).
1924 m. Istorinė Lietuvos jūrų skautų kelionė iš Kauno į Klaipėdą.
1925 m. Lietuvos skautų asociacija pakeičia pavadinimą – tampa Lietuvos skautų brolija.
1925 m. Lietuvos jūrų skautai veikė kaip atskira savarankiška organizacija, vadovaujama Petro Jurgėlos, tačiau 1927 m. vėl susiliejo su vieninga Lietuvos skautų sąjunga.

1928 m. Lietuvos skaučių skyrius tampa Pasaulio mergaičių skaučių organizacijos (WAGGGS) nariu, taip pat yra vienas iš šios organizacijos steigėjų.
1929 m. pirmąjį jūrų skautų vienetą Biržuose įkūrė gimnazistai Povilas Dagys ir Mykolas Frankas.
1930 m. išleidžiamas Lietuvos skautų įstatymas, organizacija pavadinama Lietuvos skautų sąjunga.
1933 m. Lietuvos skautus aplanko skautijos įkūrėjas lordas Robertas Baden-Povelis iš Gilvelio.
1935 m. išleidžiamas naujas LSS statutas, pagal kurį organizacijoje įsteigiamos skautų brolijos ir skaučių seserijos šakos.
1935 m. įvykusio Pasaulio lietuvių kongreso proga surengtame parade dalyvavo jau 115 jūrų skautų baidarių, o prieš tai 82 baidarės plaukė upėmis išilgai okupuoto Vilniaus krašto administracinės linijos.
1936 m. Velykų atostogų metu Klaipėdoje buvo sušauktas jūrų skautų vadų sąskrydis ir kursai, kuriuose dalyvavo apie 50 jūrų skautų vadų, atstovavusių virš dvidešimties atskirų jūrų skautų vienetų. Tais metais jūrų skautų nuplaukti keliai vidaus vandenimis sudarė viso 10 tūkstančių kilometrų.
1936 m. Lietuvos buriavimo sąjungai atidarius buriavimo mokyklą Smiltynėje didesnė pusė jos auklėtinių buvo jūrų skautai iš visos Lietuvos.
1937 m. tarp 20-ies buriavimo mokyklos kursantų buvo keliolika jūrų skautų.
1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, Lietuvos skautų sąjungos veikla šalyje nutraukiama ir tęsiama išeivijoje.
1988 m. atgimė skautizmo judėjimas, deja, nevienalytis, iš karto įskilęs. Jūrų skautai pirmiausia ėmė formuotis Kaune ir Klaipėdoje.
1989 m. balandžio 29 d. įvyksta Atkuriamasis Lietuvos skautų suvažiavimas, kuriuo atkuriama skautų veikla Lietuvoje.
1989 m.Vilniuje bandytas įkurti pirmasis jūrų skautų vienetas, tačiau jis dar tais pačiais metais nunyko. Realiai ši veikla prasidėjo 1993 m., vasarą surengta pirmoji stovykla naujokams Gulbino ežero saloje.

1922

Įkurta visus Lietuvos skautus apjungianti organizacija Lietuvos skautų asocijacija. (LSA)
Įkurta Lietuvos jūrų skautų sąjunga.
Lietuvos jūrų skautų sąjunga įsteigta Kaune 1922 m. kovo 12 d. „Aušros“ gimnazijoje suorganizavus pirmąją skiltį, o 1922 balandžio 19 d. iš „Ūdrų“ ir „Bebrų“ skilčių - pirmąją draugovę. Draugovę globojo Kaune įsteigtas vadinamasis Lietuvos jachtklubas – organizacija, kuri vienijo visokiausio vandens sporto (ne vien jachtų) entuziastus

1918

Įsteigtas pirmasis skautiškas vienetas Lietuvoje. Skautavimo pradininkas Lietuvoje buvo Petras Jurgėla-Jurgelevičius.

1907–1910

 Po karo Baden-Powellis, jau tapęs generolu, grįžo į Angliją. Jam kilo idėja užimti nieko neveikiančius vaikus naudinga ir įdomia veikla. 1907 m. jis surengė pirmąją skautų stovyklą, kurioje dalyvavo dvidešimt berniukų. Generolas savąją jaunimo praktinio auklėjimo sistemą – skautybę – aprašė 1908 m. išleistoje knygoje „Skautybė berniukams“ (Scouting for Boys). Skautų judėjimu greitai susidomėjo ir mergaitės, 1909–1910 m. ėmė kurtis skaučių grupės. Iš Anglijos judėjimas išplito į jos kolonijas bei kitas valstybes.

Po Pirmojo pasaulinio karo, per kurį skautai prisidėjo visuomeniniais darbais, buvo atsisakyta karinio elemento skautavime. Kai kurios skautų organizacijos panaikino beveik viską, kas susiję su karyba, – rikiuotes, karišką aprangą ir kt.

1899–1902

Afrikoje vadinamajame Būrų kare Didžioji Britanija kariavo su dviem Pietų Afrikos respublikomis – Oranžija ir Transvaliu. Vienu metu būrai buvo apgulę nedidelį Mafekingo miestą, kurio įgulai vadovavo pulkininkas Robertas Baden Powellis. Pulkininkas, anksčiau gyvendamas Afrikoje matęs medžiojančius ir sėlinančius vaikus, surinko savanorių kuopą iš miesto berniukų. Berniukams buvo pavestos įvairios užduotis: išnešioti laiškus, įsakymus, pranešimus, atnešti kariams šovinių, maisto, gabenti sužeistuosius į ligoninę, eiti į žvalgybą, piešti žemėlapius ir kt. Apgultis truko pusę metų.